Thierry Jonquet detektyvo „Tarantulas“ apžvalga – Birutė Mo

- Thierry Jonquet detektyvo „Tarantulas“ apžvalga -Šiaip jau esu linkusi rinktis pozityvesnes, šviesesnes knygas, bet kartais vis dėlto pasiryžtu skaityti literatūrą, kurios puslapiais lyg smala varvėte varva žmogaus tamsa. Ko tariuosi iš tokių knygų gavusi? Pažinimo. Žmogaus polinkis į tamsą visuomet turi savo priežastis, todėl įdomu jas sužinoti. Prie tokių tamsių kūrinių galima priskirti ir prancūzų rašytojo Thierry Jonquet detektyvą „Tarantulas“. Akivaizdu, kad ergoterapijos mokslus baigęs ir su specialiųjų poreikių vaikais dirbęs autorius turėjo ką papasakoti apie demoniškąją žmogaus pusę. Ir papasakojo tai gana įtaigiai bei turėjo kantrybės įvilkti pasakojimą į pakankamai nebanalų detektyvą.

Knyga „Tarantulas“ pasirodė 1995 metais, o tuo laiku tikriausiai skaitytojų pojūčius gal kiek stipriau veikė vien faktas, kad vienam iš personažų pakeičiama lytis. Beje, turiu įspėti, kad silpnesnių nervų skaitytojui tokia istorija gali būti per sunki. Šiandien gi lyties keitimas pamažu tampa kasdienybe ir realiame gyvenime. Tačiau lyg tai būtų numatęs, siekdamas labiau šokiruoti Jonquet papasakojo istoriją apie lyties pakeitimą per prievartą. Šis veiksmas čia atliekamas kaip vieno personažo kerštas kitam. Šiurpoka, a?

Bene kiekviename knygos puslapyje autorius vis mosteli ranka į tas baugias duris, už kurių pasirodo laiptai į ne pačias maloniausias žmogaus gelmes. Ir mums nugara vis nubėga šiurpuliukai. O dar ta nežinia apie įvykių priežastis, kuri kantriai išlaikoma iki pat kūrinio pabaigos… Jei vertinti kūrinį kaip detektyvą, jam priekaištų tikrai neturiu. Jei lyginti jį su išties stipriais literatūriniais tekstais, „Tarantului“ pristigo sunkiasvoriškumo. Visas kūrinys parašytas gal kiek per daug lakoniškai, lyg paskubom ruošiant scenarijų nedidelio biudžeto filmui. Kita vertus, koncentruoti sakiniai turbūt yra tikslingas autoriaus stilius, turbūt kitam skaitytojui jis net patiks.

Jei tik mėgstate tamsųjį kiną, siaubo istorijas, kruvinus detektyvus bei trilerius, daug kas Jonquet knygoje jums jau bus daug kartų girdėta, patirta, tačiau vienokį ar kitokį įspūdį perskaitę detektyvą kurį laiką su savimi tikrai nešiositės. Tik linkiu jį transformuoti į šviesą, nes ir pats autorius knygos gale paliko mažą plyšelį į Gėrio Karalystę.

Citata

Sugalvojai vardą šeimininkui. Žinoma, nedrįsai jo ištarti jam girdint. Prisiminęs išgyventą siaubą pavadinai jį Tarantulu. Tai bjauraus gyvio vardas, nederantis prie nepaprastai rafinuoto šeimininko skonio, kurį jis parodė rinkdamas tau dovanas...

Asociacijos

Muzikinė: Marilyn Manson
Literatūrinės: Beliajevo „Profesoriaus Douelio galva“, Kobo Abės „Svetimas veidas“.

Kita informacija

Leidykla: „Baltos lankos“.
Leidimo metai: 2008.
Puslapių skaičius: 159.

Iliustracija: Macrovector-official

voras

2021-08-17 | Kita