Kiek tereikia

Kiek ten žmogui tereikia:
Trupinio vilties,
Kad su staktomis išverstų
Ryto duris,
Saujelės nuovargio,
Kad su entuziazmu užsiritintų
Vakaro užmaršties granitą.


...


Odė eilėraščiui


Tu pats geriausias mano eilėraštis,
Švelnus, be alergenų, be grimo.
Net nuotaikų įvairovei čia leista reikštis:
Kąsnelis biliūno, šiek tiek parulskio,
Žiupsnelis brolių grimų.
Esi tvarus kaip geismas, paveikus it šamanas,
Jei reikia – šauki, kur jautru – pritildai,
Tu geresnis nei koks nusmurgęs romanas:
Jis sielą išsemia, tu – pripildai.
Ir man šlykštu, kai tave kas čepsėdamas skaito,
Glamonėja tavo esmę vos ima brėkšti,
Pavydžiu, kai jau trečią kartą liežuviu tave raito,
Todėl amžiams, mielasis, tave suplėšau.


...


Ne apie tai


Kartą pamilau aš poetą,
Bet jo kojinė buvo skylėta
Ir dar sakė, kad mėgsta omletą,
O juk man patinka tiktai
Kiaušinis virtas kietai,
O ir apskritai
Eilėraštis šis
Turėjo būt ne apie tai.
Visai ne apie tai.


...


Kas įvyko


Apjuoskite įvykio vietą „STOP“ juosta,
Jokių reporterių, komersantų, jokių pašalinių!
Greičiau! Kas nors iškvieskite greitąją!
Panelė M. baigia mirtinai nukraujuoti.
Žmogžudystė, savižudybė, išprievartavimas –
Apie eiliškumą spėlioti nesiimu.
O čia dabar kas?
Spagečiai, geras vynas, nė neprisiliesta...
Siaube! Po stalu kaltininko lavonas!
Lyg siekiąs durų,
Bet atsigręžęs į langą,
Pirštų pagalvėlės rašaluotos,
Veide – intelekto skausmas.
Kas dar? Po kojomis girgžda kontekstų šukės,
Alegorijų pūkai po butą pasklidę.
Na, kokios jūsų išvados, detektyve?
Man iš karto viskas paaiškėjo, pareigūne:
Čia buvo užsiiminėjama Poezija.


...


Socialiniai

Gaila neturi tu Tviterio,
Sėdžiu ten be kelnių vos tik atsikeliu,
Ne bėda, mačiau tave Feisbuke,
Spaudžiau „like“, rašiau: „Ilgiau pabūki.“
Bet gražiausias tu man Instagrame,
Gal tik numesti galėtum
Vieną kitą gramą.

...

Narkomanas narkotikui

Manai, pažįstu save, žinau, kur einu?
Manai, aplinkybėm aš žongliruoju?
Klysti. Sąžinė mano – įžeista ponia,
Sutryptų mirtinai, tik neturi kojų.
Vos tik prarandu kruopelę valios,
Nebesu veiksmų savų karalius,
Ateitis mana – tai bėgiuos stagarai,
O ne raudoni sodrūs kilimai.
Ir jei manai, kad verta tau
Buvimą savo dar branginti,
Bėk tolyn lyg be proto, rimtai sakau,
Nes tikslas mano – vien tave naikinti.

...

Svarbiausias

Ar gali budelis atjausti?
Ar gali mylėti žmogžudys?
Ar gali pažadą išspausti
Išdaviko išnara šlykšti?
Ar Dievas yra,
O gal tik jo ilgesys?
Ar skaudės kristi,
Jei skaudėjo kylant?
Klausimų milijonas,
Bet šiuo metu čia svarbiausias vienas:
Ar gali man, ponas,
Nulipti nuo bato?
Kitoje stotelėje lipu.

...

Mėlynas

Niekada netikėkit poetais –
Jie prirašo nesąmonių
Protingų knygų prisiskaitę.
Jie maitina jus lyg kotletais
Paralelėm, kontrastais,
Žodžiu, visokiom pasakaitėm.
Niekada nepanirkit
Į jų svają karamelinę
Klampią lyg likimas.
Na, gerai, pripažįstu
Bent liūdesys ten
Iki skausmo mėlynas,
Aštrus ir mirtinas, žodžiu, ne žaidimas.

...

Klausimas ir atsakymas

Kas rytą pabundu,
Praveriu duris į pasaulį
Ir iš visų plaučių klausiu:
„Apie ką visa tai?“
Kiekvieną rytą
Vis tas pats
Mažas,
Ironiškas,
Lakoniškas
Ir be galo protingas.
Man atsako:
„Čik čirik.“